Man atrodo, kad aš gimiau jau domėdamasis gamta. O iš tikro, niekuo kitu taip nesidomėjau, kaip gyvuoju pasauliu. Tai jie, žvėrys, paukščiai vabalai, visi augalai, nuo mažų dienų buvo užvaldę mane. Aš savo lysvėje (turėjau tokią, „nuosavą“) sėdavau viską iš eilės. Augindavau ir žiūrėdavau, kaip žaliuoja, žydi, kokias sėklas užmezga. Veisiau triušius, turėjau balandinę. Labai norėjau viską pažinti, trūko tik knygų. Štai tada, dar vaikas, pažadėjau sau, kad kada nors rašysiu knygas, kurios būsimiems vaikams atvers akis, padės pažinti gyvąjį pasaulį. Tą ir darau…