Netradicinio ugdymo dienos tema pasirinktas teatras, kinas, istorinis palikimas ir dizainas. Tad mokiniai nuo pat ryto į klases rinkosi vilkėdami ne uniformas, o įvairiausius kostiumus. Patys mažiausieji ir jų auklėtojos virto fėjomis, burtininkais, Pepėmis Ilgakojinėmis, jūreiviais, cirko artistais, dailininkais ir kompozitoriais. Penktokai bei šeštokai rinkosi pageidaujamą animacinių personažų ar estrados žvaigždžių įvaizdį, o mokyklos vyriausieji tapo filmų personažais ir aktoriais.
Kiekvienoje klasėje buvo sukurta originalumu, išmone stebinanti istorija arba pasaka, pieštos iliustracijos, režisuota ir vaidinta masiniuose etiuduose, kurti trumpi filmukai. Sava kūryba, atradimais, istorijomis mokiniai dalijosi tarpusavyje, noriai ir smagiai darbų rezultatus demonstravo vieni kitiems. Kūrybinei aistrai aprimus vaikai pasinėrė į knygų skaitymą, žiūrėjo H. K. Anderseno pasakos motyvais pastatytą spektaklį „Princesė ir kaiuliaganys“, įsitraukė į edukacines veiklas „Lietuvos valstybės susidarymas“, „Edukacinio kino kūrimas“.
Apie Pasaulio kultūros dieną
1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas F.Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Kadaise įvairių šalių kultūros paminklus nuniokojo karai, o ir dabar ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina.
Sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo inicijavo rusų mąstytojas N.Rerichas, kuris keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė gražių meno paminklų ir juos būtina saugoti. Prieš I-ąjį pasaulinį karą N.Rerichas sukūrė įspėjančių apie pavojų paveikslų seriją, kuriuose numatė artėjančius įvykius, griaunančius žmonijos meno kūrinius. 1929 m. jis kreipėsi į visų šalių valstybinius ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugos klausimą. Jo prašymu prancūzų juristai parengė paktą, kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su N.Rericho kreipimusi.
Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Deja, per II-ąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais.
1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.
